Dictionary of the Lithuanian Language.
ištaigoti — intr. Š, KŽ stengtis įtikti: Visaip seniui ištaigojau, bet neįtikau, t. y. norėjau įtikti J. taigoti; įtaigoti; ištaigoti; pataigoti; prataigoti; pritaigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pataigojimas — sm. (1) → pataigoti: Kalba ji be ypatingo pataigojimo rš. taigojimas; pataigojimas … Dictionary of the Lithuanian Language
prataigoti — tr. NdŽ sugadinti stengiantis rūpestingai padaryti. taigoti; įtaigoti; ištaigoti; pataigoti; prataigoti; pritaigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pritaigoti — tr. priderinti: Tą lopą galės pritaigoti Skd. taigoti; įtaigoti; ištaigoti; pataigoti; prataigoti; pritaigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
taigoti — taigoti, oja, ojo Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ 1. intr., tr. Ggr, KlvrŽ, Brs stengtis ką labai rūpestingai, gerai daryti: Ans netaigo[ja] šieną pjaudamas Slnt. Taigojau, kiek begalėjau, neiškapoti batvinių Slnt. Rašant reik taigoti, kad gražiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
tūrėtojas — tūrėtojas, a smob. (1) Rtr, NdŽ, DūnŽ 1. Rtr, NdŽ žr. turėtojas 1. 2. BŽ113, Vkš kas laiko sugriebęs, tūri, laikytojas: Žambio tūrėtojas galia pataigoti, kad neišartų vingiuotai Ggr. Tūrėtojų čia esat daug, mun patūrėsiat KlvrŽ. Tėvas mušo, o ta… … Dictionary of the Lithuanian Language
įtaigoti — tr. 1. įtikinti, įkalbinti: Įtaigojo žydu būti par Užgavėnes Lk. 2. įtaikyti: Retas kuris tura kantrybės teip viską įtaigoti pagal ano noro Brs. taigoti; įtaigoti; ištaigoti; pataigoti; prataigoti; pritaigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
